Kas yra duomenų suasmeninimas ir ką apie tai reikia žinoti?
Vidutinis žmogus kasdien naudojasi daugybe interaktyvių žiniasklaidos platformų ir socialinės žiniasklaidos tinklų. Nesvarbu, ar vakare šėlstate su „Netflix“ serija, ar žiūrite senovinių automobilių restauravimo vaizdo įrašus „YouTube“, ar kasdien skelbiate „Facebook“ maisto ruošimo patarimus, ar retweetuojate daugybę roko muzikos naujienų, paliekate stebėtinai didelį skaitmeninį pėdsaką.
Visos jūsų naudojamos paslaugos ir platformos renka duomenis, susijusius su jūsų įpročiais, patinkančiais ir nemėgstamais, mėgstamais pomėgiais ir skoniais. Būtent šis vartotojo įvesties rinkimas per tam tikrą laiką, siekiant suteikti geresnę vartotojo patirtį, pritaikytą konkrečiam vartotojui, yra vadinamas „duomenų suasmeninimu“. Kiekvienoje iš šių platformų vartotojai paprastai gali peržiūrėti nereikalingo suvilioto meniu seriją ir gauti išsamų savo veiklos ar asmens duomenų, surinktų atitinkamoje platformoje, sąrašą. Tai galėtų visiems suprasti, ką konkrečiai platforma ar paslauga žino apie juos.
Tam tikrais kai kuriuose pasaulio kraštuose įvestais reglamentais, pavyzdžiui, Europos Sąjungos bendro duomenų apsaugos reglamento (GDPR) teisės aktų paketu, bandoma apsaugoti vartotojus nuo galimo piktnaudžiavimo suasmenintais duomenimis, surinktais pagal jų įpročius ir skonį.
Kaip apriboti ar išvengti duomenų suasmeninimo?
Klausimas, į kurį kiekvienas turi atsakyti pats, yra kaip patogiai internete atskleisti informaciją apie savo asmeninį skonį, įpročius ir pomėgius. Paprastas faktas yra tas, kad jei norite būti aktyvus šiandieniniame skaitmeniniame kraštovaizdyje, negalite išvengti daugybės informacijos pateikimo į daugelį platformų. Tokios platformos kaip „Facebook“ ir „Twitter“ siūlo parinktis filtruoti jūsų žinučių matomumą, o tai gali būti tam tikra pagalba apribojant jūsų skaitmeninį pėdsaką internete.
Tačiau, jei esate labai rimtai susirūpinęs dėl savo privatumo, geriausia būtų niekada neatidaryti sąskaitos atitinkamoje platformoje arba pasirinkti ištrinti savo sąskaitą tam tikroje paslaugoje, veiksmingai pašalinant skaitmeninį pėdsaką iš jų serverių ir žiniatinklio paieškų. Ar tokia kraštutinė priemonė pateisinama paprastam vartotojui, kuris tik pasakė didelių duomenų rinkimo tarnyboms, kad jiems patinka žvejyba ir kantri muzika, visai kitas klausimas.
Asmeninio duomenų rinkimo klausimas yra ne tiek saugumas, kiek privatumas ir paieškos sistemų paieškos galimybės. Tai gali būti laikoma dar vienu asmeninio kibernetinio saugumo aspektu, tačiau apie vartotoją surinkti suasmeninti duomenys vargu ar kada yra prieinami blogiems veikėjams, o įsilaužimų atakomis retai siekiama pavogti panašią informaciją.
