„BlackRockFund“ sukčiavimas
„BlackRockFund“ sukčiavimas veikia kaip apgaulinga schema, kuria siekiama nusausinti kriptovaliutą nuo nieko neįtariančių aukų. Ji siekia sukurti patikimumo atmosferą, pasinaudodama gerbiamos Amerikos tarptautinės investicinės įmonės „BlackRock“ vardu. Šios schemos tikslas yra perkelti skaitmeninį turtą iš vartotojų kriptovaliutų piniginių.
Aferistas klaidingai teigia, kad vartotojai per ją gali įsigyti Bitcoin kriptovaliutą. Pasirinkę reikalavimo parinktį, vartotojai raginami susieti savo skaitmeninę piniginę, suaktyvinant kriptovaliutos nutekėjimo mechanizmą.
Labai svarbu pažymėti, kad ši schema nėra susijusi su originalia BlackRock, Inc. ar kitais teisėtais subjektais.
Tam tikros kriptovaliutos nutekėjimo schemos turi galimybę įvertinti apytikslę turto vertę ir atitinkamai nustatyti savo tikslus. Sandoriai dažnai yra automatizuoti ir sukurti taip, kad atrodytų dviprasmiški, o tai sumažina aukų įtarimų tikimybę. Dėl to dauguma arba visas piniginėse saugomas skaitmeninis turtas gali būti apiplėštas.
Svarbu pabrėžti, kad dėl beveik neatsekamo kriptovaliutų operacijų pobūdžio jų negalima atšaukti. Todėl nukentėjusieji negali susigrąžinti savo lėšų.
Kodėl kriptografijos yra tokios paplitusios dabartiniame internetiniame kraštovaizdyje?
Kriptovaliutų sukčiai paplitę dabartinėje internetinėje aplinkoje dėl kelių veiksnių:
Spartus augimas ir ažiotažas: Spartus kriptovaliutų, ypač Bitcoin ir Ethereum, augimas sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą ir ažiotažą. Dėl to padaugėjo naujų investuotojų, norinčių pasinaudoti didelės grąžos potencialu, o tai sudarė palankią dirvą sukčiams išnaudoti.
Reguliavimo trūkumas: kriptovaliutos veikia decentralizuotoje ir iš esmės nereguliuojamoje aplinkoje, todėl sukčiams jos yra patrauklios. Reguliacinės priežiūros nebuvimas leidžia sukčiams veikti santykinai nebaudžiamiems ir jiems lengviau vykdyti nesąžiningas schemas, nebijant teisinių pasekmių.
Anonimiškumas ir negrįžtamumas: kriptovaliutų operacijos paprastai yra pseudoniminės ir negrįžtamos, todėl sukčiams suteikiamas toks anonimiškumas ir saugumas, kokio tradicinės finansinės operacijos nesuteikia. Dėl to teisėsaugos institucijoms sunkiau susekti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn kriptovaliutų sukčiavimo kaltininkus.
Vartotojų apsaugos trūkumas: Skirtingai nuo tradicinių finansų sistemų, kriptovaliutos siūlo ribotus vartotojų apsaugos mechanizmus. Kai lėšos pervedamos atliekant kriptovaliutos operaciją, jų negalima lengvai susigrąžinti ar grąžinti, todėl aukos tampa pažeidžiamos finansinių nuostolių.
Socialinės inžinerijos taktika: daugelis kriptovaliutų sukčių remiasi socialinės inžinerijos taktika, kad būtų galima manipuliuoti ir apgauti aukas. Sukčiai dažnai naudoja įtikinamą ir įtikinamą kalbą, kad priviliotų aukas investuoti į nesąžiningas schemas arba atskleisti neskelbtiną informaciją.
Apskritai, dėl spartaus augimo, reguliavimo stokos, anonimiškumo, sudėtingumo, vartotojų apsaugos trūkumo, socialinės inžinerijos taktikos ir didelio pelno potencialo kriptovaliutų sukčiavimas yra ypač paplitęs dabartinėje internetinėje aplinkoje.
