Fadszone.com naudoja klaidinantį robotų patikrinimą, kad stumtų skelbimus

Atlikdami tyrimą dėl įtartinų reklamos tinklų, aptikome svetainę fadszone.com. Atidžiau išanalizavę nustatėme, kad fadszone.com imasi apgaulingos praktikos, naudodama „clickbait“ metodus, siekdama apgauti lankytojus užsiprenumeruoti pranešimus. Svarbu pažymėti, kad dauguma vartotojų užklysta į šiuos puslapius netyčia, neketindami juose apsilankyti.

Fadszone.com taiko apgaulingą strategiją, pateikdama klaidinantį CAPTCHA pranešimą, raginantį lankytojus spustelėti mygtuką „Leisti“, kad įsitikintų, jog jie nėra robotai. Tačiau tai darydami lankytojai nesąmoningai suteikia leidimą svetainei rodyti pranešimus.

Atlikdami tyrimą nustatėme, kad fadszone.com generuoja klaidinančius pranešimus, kurie klaidingai teigia, kad vartotojo kompiuteryje yra keli virusai. Šie pranešimai gali nukreipti vartotojus į nepatikimas svetaines.

Suteikus leidimą gauti pranešimus iš fadszone.com, naudotojai susiduria su tokia rizika, kaip sukčiavimo svetainės, techninio palaikymo aferos, svetainės, kuriose talpinamos kenkėjiškos programos, ir kiti žalingi tinklalapiai. Primygtinai rekomenduojama susilaikyti nuo pranešimų iš fadszone.com įjungimo, kad apsisaugotumėte nuo galimų grėsmių.

Be to, fadszone.com nukreipia lankytojus į įvairius įtartinus puslapius, įskaitant svetaines, kuriose naudojama apgaulinga taktika, siekiant apgauti lankytojus, kad jie užsiprenumeruotų pranešimus, pvz., topdomainblog.com.

Kaip klaidinantys puslapiai gali panaudoti socialinės inžinerijos gudrybes reklamuoti šlamštą?

Klaidinančiuose puslapiuose naudojamos įvairios socialinės inžinerijos gudrybės, skirtos skelbimams siųsti šlamštą ir manipuliuoti naudotojais, kad jie įsitrauktų į jų turinį. Štai keletas įprastų metodų, kuriuos jie naudoja:

• „Clickbait“ taktika: klaidinančiuose puslapiuose dažnai naudojamos sensacingos ar viliojančios antraštės, vaizdai arba pasiūlymai, siekiant patraukti naudotojų dėmesį ir privilioti juos spustelėti jų skelbimus. Šios „clickbait“ taktikos lemia vartotojų smalsumą arba išskirtinės informacijos ar pasiūlymų troškimą.
• Apgaulinga vaizdinė medžiaga: klaidinančiuose puslapiuose gali būti naudojama klaidinanti vaizdinė medžiaga, pvz., netikri mygtukai arba perdėti vaizdai, siekiant suklaidinti naudotojus spustelėti skelbimus arba užsiprenumeruoti pranešimus. Šie vaizdai sukurti taip, kad imituotų tikrus patikimų svetainių ar platformų elementus, siekiant apgauti vartotojus.
• Klaidinga skuba arba trūkumas: socialinės inžinerijos gudrybės apima skubos ar trūkumo jausmą, kad vartotojai būtų priversti nedelsiant imtis veiksmų. Pavyzdžiui, klaidinančiuose puslapiuose gali būti teigiama, kad pasiūlymas galioja tik ribotą laiką arba kad yra ribotas laisvų vietų skaičius, todėl kyla baimė praleisti (FOMO).
• Apsimetinėjimas ir autoritetų išnaudojimas: kai kuriuose klaidinančiuose puslapiuose apsimetinėjami patikimais prekių ženklais, įmonėmis ar autoritetingomis asmenybėmis, siekiant įgyti naudotojų pasitikėjimą ir patikimumą. Naudodami logotipus, dizaino elementus ar pavadinimus, panašius į teisėtus subjektus, jie bando įtikinti naudotojus, kad jų skelbimai ar pasiūlymai yra teisėti ir patikimi.
• Psichologinis manipuliavimas: klaidinančiuose puslapiuose gali būti naudojama psichologinė taktika manipuliuoti naudotojų emocijomis arba priimant sprendimus. Tai gali apimti įtikinamos kalbos, atsiliepimų ar klaidingų tvirtinimų apie išskirtinę naudą naudojimą, siekiant paveikti naudotojų veiksmus ir įtikinti juos įsitraukti į jų turinį ar skelbimus.
• Suklastoti pranešimai ir įspėjimai: klaidinančiuose puslapiuose gali būti naudojami netikri pranešimai arba įspėjimai, kurie atrodo kaip sistemos įspėjimai arba saugos pranešimai. Šiuose pranešimuose teigiama, kad vartotojo įrenginys užkrėstas virusais arba laimėjęs prizą, kuriuo siekiama priversti vartotojus spustelėti skelbimus arba užsiprenumeruoti paslaugas.