Irano įsilaužėliai 2024 m. JAV prezidento rinkimams kelia vis didesnę kibernetinio saugumo grėsmę

Esant dramatiškam posūkiui, kuris pabrėžia didėjančią užsienio kišimosi į JAV rinkimus įtaką, Irano programišiai tariamai išsiuntė iš Donaldo Trumpo kampanijos pavogtą informaciją asmenims, susijusiems su Joe Bideno 2024 m. kampanija. Šis apreiškimas pabrėžia vis sudėtingėjančias kibernetines atakas, kuriomis siekiama pakenkti JAV rinkimų sąžiningumui.

Kas atsitiko?

Federalinės institucijos iš Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro, FTB ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros patvirtino, kad Irano kibernetiniai veikėjai pasinaudojo Trumpo kampanijos sistemų pažeidžiamumu. 2024 m. birželio pabaigoje ir liepos pradžioje šie įsilaužėliai išsiuntė nepageidaujamus el. laiškus, kuriuose buvo ištrauka iš neviešos medžiagos, paimtos iš D. Trumpo kampanijos. Pranešama, kad šie el. laiškai buvo išsiųsti žmonėms, tuo metu susijusiems su Bideno kampanija. Tačiau nėra įrodymų, kad Bideno komanda kada nors būtų atsakiusi į šiuos el. laiškus, nei kad medžiaga buvo kaip nors panaudota.

Tiksliniai asmenys

Anot pareiškimo, įsilaužta medžiaga buvo siunčiama ne oficialiais kampanijos kanalais, o tam tikrų su Bideno kampanija susijusių asmenų asmeniniais el. Morganas Finkelsteinas, Kamala Harris kampanijos atstovas, patvirtino, kad jie visapusiškai bendradarbiavo su teisėsauga, kai sužinojo apie sukčiavimo bandymą. Atrodė, kad šis incidentas buvo labiau mėginimas išsiųsti el. pašto šiukšles, o ne sudėtinga operacija, tiesiogiai nukreipta į kampaniją.

Nors Bideno kampanijų sistemos nebuvo tiesiogiai pažeistos, įsilaužėlių pastangos rodo, kaip užsienio veikėjai vis dažniau naudoja kibernetines atakas, siekdami sukelti painiavą ir suabejoti JAV rinkimų sistemomis.

Kaltinimai ir kampanijos atsakymai

Reaguodama į tai, Trumpo kampanija teigė, kad išpuolis buvo dar vienas Irano pastangų kištis į rinkimus įrodymas. Jie taip pat paragino Bideno-Harriso kampaniją atskleisti, ar jie žinojo apie pavogtą medžiagą ar dalyvavo su ja. Bideno komanda griežtai neigė bet kokį dalyvavimą, nurodydama jų bendradarbiavimą su valdžios institucijomis ir paaiškindama, kad medžiaga nebuvo panaudota jokia forma.

Prezidentas Trumpas, būdingu būdu, per mitingą išsakė viešas pastabas, teigdamas, kad Bideno kampanija buvo kažkaip susijusi, nepaisant jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Šie pareiškimai atspindi nuolatinę įtampą tarp politinių partijų, kai kalbama apie kibernetinį saugumą ir užsienio kišimąsi į JAV rinkimus.

Irano kibernetinės atakos išlieka vis didėjančia grėsme

Iranas vis agresyviau bando daryti įtaką 2024 m. JAV prezidento rinkimų rezultatams, naudodamas metodus, kurie atspindi Rusijos programišių per 2016 m. rinkimus taktiką. Panašiai kaip liūdnai pagarsėjusi Rusijos įsilaužimo ir nutekinimo operacija, nukreipta prieš Hillary Clinton, Irano programišiai, atrodo, ketina manipuliuoti JAV rinkimais, kurdami nesantaiką ir suabejodami rinkimų procesais.

JAV pareigūnai mano, kad įsilaužėliai, atsakingi už šį naujausią pažeidimą, yra susiję su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu (IRGC), liūdnai pagarsėjusia Irano kibernetinio karo operacijų jėga. Šis incidentas kelia susirūpinimą, kad tokio pobūdžio kibernetinės atakos gali išaugti artėjant 2024 m. rinkimams.

Socialinių tinklų ir technologijų įmonių vaidmuo

Senato žvalgybos komitetas neseniai surengė klausymą dėl užsienio kišimosi į JAV rinkimus. „Microsoft“, „Meta“ ir „Google“ atstovai apibūdino savo pastangas kovoti su dezinformacija ir užkirsti kelią užsienio įtakai savo platformose. Tačiau susirūpinimas išlieka. Nuo 2016 m. rinkimų technologijų gigantų padaryta netolygi pažanga palieka spragų užsienio veikėjams, tokiems kaip Iranas, Rusija ir Kinija, išnaudoti.

Pavyzdžiui, tokios platformos kaip X (anksčiau vadintas „Twitter“) buvo tikrinamos, ar jos nepakankamai daro, kad uždarytų netikras paskyras, kurias valdo užsienio darbuotojai. Nepaisant pastangų pažaboti dezinformaciją, sparti kibernetinių grėsmių raida tebėra nuolatinis iššūkis technologijų įmonėms ir rinkimų saugumo pareigūnams.

Kas toliau?

Šių bandymų įsilaužti atskleidimas dar labiau pabrėžia tvirtų kibernetinio saugumo priemonių svarbą ginant demokratinius procesus. Bideno-Harriso kampanijos atsakas, bendradarbiaujant su teisėsauga, rodo, kad buvo pasimokyta iš praėjusių rinkimų, kai užsienio veikėjai siekė daryti įtaką rezultatams.

JAV įžengus į paskutinę 2024 m. kampanijos sezono dalį, užsienio valstybių kibernetinės atakos greičiausiai ir toliau bus dėmesio centre. Tokių šalių kaip Iranas pastangos sėti nesantaiką ir išnaudoti pažeidžiamumą politinėse kampanijose rodo platesnę tendenciją, kad pasaulinės galios bando daryti įtaką rinkimams demokratinėse šalyse.

Nors rimtos žalos šį kartą nebuvo padaryta, grėsmė išlieka reali. Tiek kampanijos, tiek rinkėjai turi išlikti budrūs, kad užtikrintų rinkimų proceso vientisumą.

Kibernetinio saugumo aplinka tampa svarbiu rinkimų mūšio lauku, o šis naujausias incidentas, susijęs su Irano įsilaužėliais, yra ryškus priminimas, kaip užsienio veikėjai stengiasi sužlugdyti JAV demokratiją. Sparčiai artėjant 2024 m. rinkimams, kampanijos duomenų apsaugos užtikrinimas ir visuomenės pasitikėjimo rinkimų procesu išlaikymas yra kaip niekad svarbu. Tai lenktynės ne tik dėl balsų, bet ir už demokratinių institucijų saugumą ir atsparumą skaitmeniniame amžiuje.